Naujausi įrašai

Jeigu norite pasipuošti Vilties deimantu, 250 milijonų nereikia

Tokia suma JAV žaliųjų draustas legendinis brangakmenis, nuo 1958-ųjų priklausantis Smitsono institutui. Sunkiai įsivaizduojamos aplinkybės, kuriomis šį juvelyrikos Šventąjį Gralį muziejus nuspręstų parduoti, tačiau XXI amžiuje neturite būti Karalius Saulė ar pasakiškai turtinga kasyklos paveldėtoja, kad identiškas brangakmenis padabintų jūsų liauną kaklą.

Taip, tai nebūtų tas 45,52 karato akmuo, kurio į Nacionalinį gamtos istorijos muziejų traukia pažiūrėti minios, bet nebūtų ir prakeiktas, o savo chemine sudėtimi bei išvaizda prilygtų originalui, kad neatskirtų nė patyręs juvelyras. Ir kainuotų ne kaip mažos valstybės bendrasis vidaus produktas, tiesiog daug.

 

Ši smagi spekuliacija virsta tikrove, mat į rinką veržiasi pažangiose laboratorijose užauginti deimantai, pripažįstami juvelyrų ir tarptautinių prabavimo organizacijų. Gudrios galvos nusprendė, kad užuot knisus kubinius kilometrus žemių kur kas ekonomiškiau ir aplinkai draugiškiau yra sukurti sąlygas, kuriomis gimsta tikri deimantai.

 

Simuliuojamas būdas, bet ne akmuo

 

Svarbu pažymėti, kad laboratorinis deimantas nėra imitacinis brangakmenis, kurio cheminė sandara kitokia, įprastai kristalinės formos cirkonio dioksido arba silicio karbido. Laboratorijoje užaugintas deimantas yra šimtu procentų natūralaus akmens atitikmuo iš aukšto grynumo anglies arba dujinių angliavandenilių, identiškų cheminių ir fizikinių savybių.

 

Pagrindinis laboratorinių deimantų privalumas – prieinama kaina už tokį pat grožį, jie yra iki 70 proc. pigesni nei natūralūs. Didžiausias trūkumas grynai subjektyvus ir su fiziniais brangakmenio bruožais nesusijęs – akmuo tiesiog užaugintas žmogaus, ne Žemės.

 

Tokio brangakmenio taip pat mažesnė investicinė vertė, bet jei sužinotumėte, kad kai kuriose Saulės sistemos planetose deimantais lyja (hipotezė paremta moksliniais eksperimentais), šią investiciją greičiausiai imtumėte vertinti atsargiau.

 

„Žmonės yra skirtingi, vieni žiūri į brangakmenio išvaizdą ir kokybę, kitiems svarbi emocinė vertė, kad tai būtų milijardą metų Žemės gelmėms slegiant ir kaitinant besiformavęs daiktas. Tačiau struktūriškai, chemine sudėtimi natūralūs ir laboratoriniai deimantai yra identiški“, – sako juvelyrikos studijos INDIVI įkūrėja ir vadovė Darija Morozova.

https://indivi.lt/donna-su-deimantu.html#/metalas-14k_585_baltas_auksas

 

Kaip tai vyksta?

 

Laboratorijoje iš plauko storumo „sėklos“ didelio slėgio aukštoje tempratūroje (HPHT) arba cheminiu garų nusodinimo (CVD) būdu auginama neapdirbta deimanto medžiaga. Meistras gauna praktiškai tą pačią žaliavą, tik viena susiformavusi žemėje per daugybę metų, kita laboratorijoje per mėnesį, ir paskui abu akmenys papuošalui yra briaunuojami.

 

„Parametrų atžvilgiu, spindesiu laboratoriniai deimantai atitinka natūralius. Vienintelis niuansas – kadangi deimantų auginimo technologijos yra pažangios, brangios, tai ir produkto kaina nėra visai maža, tačiau gerokai žemesnė už natūralaus deimanto“, – pastebi D. Morozova.

 

Retai gamtoje randami papuošalams tinkami dideli akmenys, atitinkamai, gana sunku pagaminti ir gerų savybių laboratorinį deimantą. Visgi, technologijos ir galimybės progresuoja kosminiu greičiu – pernai didžiausias laboratorijoje užaugintas apdirbtas deimantas „Indijos pasididžiavimas“ siekė 30,18 karato, šių metų gegužę tas pats gamintojas sertifikavo 34,59 karato brangakmenį, o nepraėjus nė mėnesiui sutrupino rekordą su 50,25 karato laboratoriniu „Shiphra“ deimantu.

 

2021 metais britų kompanijai „Meylor Global“ kartu su dr. Andrejumi Katruša pavyko pagaminti milžinišką 150,42 karato nešlifuotą laboratorinį deimantą. Šie pasiekimai pranašauja perversmą ne tik juvelyrikos, bet ir mechanikos, optikos, elektronikos srityse.

 

Tampa rinkos standartu

 

Pasak D. Morozovos, laboratorijoje auginami tiek skaidrūs, tiek balti, kitų spalvų deimantai, įvairiausių formų, parametrų, rūšių. Nestandartinis žmogaus užaugintas deimantas gali būti ir labai brangus, o šie brangakmeniai vertinami ir sertifikuojami lygiai kaip natūralūs deimantai.

 

Ant sertifikato tiesiog pažymima, deimantas yra laboratorinis ar natūralus, tai jau kurį laiką yra rinkos standartas. Laboratorinius deimantus vertina ir GIA (Amerikos gemologijos institutas), ir IGI (Tarptautinis gemologijos institutas), Lietuvos prabavimo rūmai taip pat.

 

„Laboratoriniai deimantai kuriami moderniose gamyklose Indijoje, Singapūre, kitose Azijos valstybėse, Amerikoje. Gamybos technologijos yra labai brangios, jas įsigiję kai kurie natūralių brangakmenių apdirbėjai ir tiekėjai, šis procesas vystomas paraleliai tradicinių deimantų tiekimui, rinka persiorientuoja“, – paaiškina INDIVI vadovė.

 

Ji priduria, kad tarptautinėje rinkoje laboratoriniai deimantai ne naujiena, jie gaminami jau daug metų, tačiau Lietuvoje šis produkas nėra plačiai prieinamas visuomenei – neturi pardavėjų, neišvystytas tiekimas, mažai informacijos.

 

IGI duomenimis, pasaulinė laboratorinių deimantų rinka 2020 m. siekė 19,3 mlrd. JAV dolerių. Numatomas šio segmento metinis augimo tempas yra 9,4 proc., prognozuojama, kad rinkos vertė 2030 m. pasieks 49,9 mlrd. JAV dolerių.

 

Klientas visada teisus

 

„Dažnas, norintis įspūdingesnio brangakmenio, galvoja, kam turėti vieną karatą, jei už tą pačią sumą galiu turėti tris. Nuo žmogaus pasirinkimo priklauso, ko jis siekia, ką papuošalu nori perteikti, ar svarbiau natūrali akmens kilmė, ar spindesys, grožis. Tai yra dvi skirtingos ideologijos, abi turi teisę gyvuoti, ir viena nėra teisingesnė už kitą“, – teigia D. Morozova.

 

Šiuo atveju, klientas žino ir renkasi, kas jam atrodo teisinga. Juvelyrams nėra skirtumo, su kokiu produktu dirbti, laboratorinius deimantus atpažinti galima tik su specialia įranga, o apdirbami jie vienodai, tik sertifikate įrašyta kitokia brangakmenio kilmė.

 

„Nepastebėjome, kad laboratorijoje užauginti deimantai būtų populiaresni specifinėse papuošalų kategorijose. Suteikiame klientui visą informaciją, nurodome kilmę ir ypatybes, o žmogus priima sprendimą. Matome, jog tokie brangakmeniai apskritai domina, tad norime pasiūlyti galimybę rinktis“, – į Lietuvą pasaulines deimantų rinkos tendencijas neša juvelyrikos studijos įkūrėja.

 

INDIVI birželį atvers laboratorinių deimantų duomenų bazę, kurioje bus galima rinktis iš šimtų tūkstančių žmogaus užaugintų brangakmenių.

 

 

 

 

ŠALTINIAI

https://www.igi.org/gemblog/igi-certifies-historic-50-25-carat-lab-grown-diamond/

https://www.gia.edu/gia-news-press/gia-examines-34.59-carat-cvd-laboratory-grown-diamond%20

https://www.igi.org/press/igi-certifies-worlds-largest-lab-grown-diamond-30-carats/

https://www.igi.org/press/igi-analyzes-record-150-carat-rough-lab-grown-diamond/

Paskelbta: Apie deimantus

Palikite komentarą