10 Žymiausių pasaulio deimantų

1. Didžioji Afrikos žvaigždė „Kulinanas“ (ang. Cullinan I)

530,20 ct „Kulinanas I“ (angl. Cullinan I), arba Afrikos žvaigždė, yra didžiausias pasaulyje nušlifuotas kriaušės formos deimantas, turintis 74 briaunas. Šis deimantas inkrustuotas į karališkąjį skeptrą ir yra laikomas istoriniuose karališkuosiuose Londono rūmuose (angl. Tower of London). „Kulinanas“ buvo šlifuojamas ir briaunuojamas iš net 3,106 ct sveriančio ir didžiausio kada nors pasaulyje rasto deimanto kristalo. Jis buvo iškastas Transvalyje, Pietų Afrikos deimantų kasykloje. 1905 metais Frederikas Velsas kasdienės apžiūros metu požemio sienoje pastebėjo kažką žibant ir išlupo akmenį peiliu. Brangakmenis buvo pavadintas Tomo Kulinano, deimantų kasyklos įkūrėjo ir savininko, garbei. Šį milžinišką kristalą apdirbo ir išbriaunavo Joseph Asscher ir Amsterdamo bendrovė, kuri net pusę metų vertino ir ieškojo geriausios formos šiam deimantui. Galiausiai „Kulinanui“ buvo suteikta kriaušės forma. Be jo iš to paties kristalo buvo apdirbti dar 9 didesni ir 96 mažesni deimantai. Didžiai specialistų nuostabai dienos šviesą išvydusi deimanto pusė parodė, jog jis tėra skeveldra: „Kulinanas“ buvo gerokai didesnio kristalo, kurio taip ir nepavyko rasti, dalis. „Kulinano I“ vertė viršija 400 milijonų dolerių.

2.Orlovas” (ang. The Orloff)

Tai didžiulis, net 300 ct sveriantis, žalsvos spalvos deimantas, kuris priklauso Kremliaus kolekcijos deimantų fondui Maskvoje. Kažkada seniai šis neįprastų formų deimantas, buvo inkrustuotas į „Vishnu“, indų dievo, skulptūrą vietoj akies vienoje induistų šventyklų „Sriangam“. Dėl šios priežasties šis deimantas dažnai dar vadinamas „Dievo akimi“. 1700 metais akmuo buvo pavogtas vieno prancūzų dezertyro. Tačiau dezertyras tiesiog išlupo vieną deimantą iš akiduobės ir nepajėgė išimti antros, nes pabūgo atpildo už vagystę. Madrase jis pardavė deimantą Anglijos jūrų kapitonui už 2000 svarų.

Laikui bėgant, akmuo atsidūrė Antverpene, kur rusų didikas Grigorijus Orlovas, imperatorės Jekaterinos II meilužis, išgirdęs apie šį deimantą, nupirko jį už 90 000 svarų ir parvežė į Rusiją savo mylimai Jekaterinai II. Nuo to laiko šis deimantas pavadintas Orlovu. Jekaterina II liepė įstatyti jį į karališkąjį skeptrą. Mainais už didžiulį deimantą ji Grigorijui Orlovui atidavė savo rūmus.

1812 metais rusai, bijodami, kad Napoleono armija pateks į Maskvą, paslėpė Orlovo deimantą kunigo kape. Tačiau Napoleonas aptiko akmens buvimo vietą ir nužygiavo prie kapo bandydamas jį atkasti. Pasak legendos, pasirodė kunigo vėlė ir prakeikė Napoleono armiją, neleisdama atimti deimanto. Todėl iki šių dienų didysis Orlovo deimantas yra Kremliuje.

3. „Šimtametis“ (ang. Centenary Diamond)

Trečias pagal dydį deimantas (273,85 ct po apdirbimo) iškastas 1986 metais liepos mėnesį. Pradžioje šis deimanto kristalas svėrė net 599,10 ct. Nedidelė komanda kartu su Gabi Tolkowsky užtruko net 3 metus, kol „Šimtametis“ įgavo dabartinę savo formą. Tai pirmasis briliantas, nušlifuotas net 247 briaunomis. Pavadinimas skirtas kompanijos „De Beers“ gyvavimo šimtmečiui pažymėti. Tikroji šio deimanto vertė nėra žinoma. 

4. “Regentas” (ang. The Regent)

Deimantas „Regentas“ neretai vadinamas prakeiktuoju akmeniu. Jo istorija prasidėjo 1698 metais, kai kartą Golkandos kasykloje Indijoje vergas rado šį brangų 410 ct akmenį ir paslėpė savo kojos žaizdoje. Nuo tada deimantas, paragavęs žmogaus kraujo, nešdavo prakeiksmą savo šeimininkams. Anglijos jūrų kapitonas pavogė deimantą iš vergo, šaltakraujiškai jį nužudė, gautus pinigus pragėrė, o galiausiai pasikorė. Vėliau akmuo buvo parduotas vienam Indijos pirkliui, dar vėliau, 1701 metais, – Madraso gubernatoriui Tomui Pitui (angl. Thomas Pitt) už 20 400 svarų (šiais laikais suma prilygsta 2 803 320 svarų). Pitas deimantą nušlifavo iki 141 ct ir šiomis dienomis jis laikomas vienu gražiausių pasaulio deimantų.

Pradžioje T. Pitas nesiskirdavo su savo deimantu, o vėliau staiga užsidegė bet kokiu  būdu jo atsikratyti, kol už 135 tūkst. svarų įsiūlė Prancūzijos regentui, Orleano hercogui Pilypui II. 1722 ir 1775 metais „Regentas“ žibėjo Liudviko XV ir Liudviko XVI karūnose jų karūnavimo dieną, o vėliau puošė Marijos Antuanetės skrybėlaitę. Kai 1791 metais „Regentas“ buvo įvertintas iš naujo, jo kaina jau siekė 480 000 svarų. 1792 m., Prancūzijos revoliucijos metu, kartu su kitais Prancūzijos karūnos brangakmeniais akmuo buvo pavogtas, tačiau netrukus atsitiktinai rastas viename iš Paryžiaus namų. „Regentas“ nuolat dingdavo, tačiau vis atsirasdavo Prancūzijoje. Dabar jis saugomas viename iš garsiausių Luvro muziejuje.

5. „Šviesos kalnas“ Kochinuras (ang. Koh-i-Noor Mountain of Light)

Išvertus iš persų kalbos kochinuras reiškia šviesos kalną. Šis žymus akmuo yra vienas stambiausių pasaulyje ir iki šių dienų puošia Anglijos karalienės karūną. Kada tiksliai ir iš kur atsirado „Kochinuras“, nežinoma ligi šiol. Įprasta manyti, kad jis iškastas Golkondoje, Indijos pietuose, o pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1306 metais. Šio akmens istoriją žymi užgrobimai ir karai, kur laimėjusi pusė kaskart pasisavindavo „Kochinurą“. Jo savininkai stebėtinai atkakliai vertė vienas kitą iš sostų ir negailestingai žudė. Karuose dėl Mongolų imperijos deimantas ėjo iš rankų į rankas kartu su kitu grobiu. Valdovai tikėdavo, kad jų galiai ir valdoms ničniekas negresia, kol turi šį brangakmenį. Tuo tarpu jų pavaldiniai kuždėdavosi, kad akmuo yra prakeiktas ir anksčiau ar vėliau užtraukia savo savininkui smurtinę mirtį.

Pendžabo karalius ir vienintelis šalies gynėjas nuo anglų okupacijos Radžitas Singhas svajojo padaryti galą kruvinai brilianto kelionei ir paaukoti jį šventyklai. Deja, nespėjo – 1849-aisiais Pendžabas pasidavė britams.

Kapituliacijos sutartyje „Kochinurui“ buvo skirtas atskiras punktas: jis skelbė, kad Lahoro maharadža laisva valia atiduoda brangakmenį Anglijos karalienei. Šiandien jis saugomas istoriniuose karališkuosiuose Londono rūmuose (angl. Tower of London), tačiau iki šių dienų tokios valstybės kaip Pakistanas ir Indija reiškia savo teises į „Kochinurą“ ir prašo jį grąžinti. Britai kategoriškai atsisako net kalbėti šia tema. 

6. „Dievo akis“ (angl. The Idol's Eye)

Pribloškiantis 70,20 ct kriaušės formos akmuo. Dar vienas garsus deimantas, kuris buvo įtvirtintas vietoj dievo statulos akies, kol nebuvo pavogtas. Anot legendos, šis deimantas buvo skirtas Turkijos sultonui kaip išpirka už princesę Rasheetah.

1946 metais paskutinioji šio deimanto šeimininkė buvo May Bonfils Stanton, kuri akmenį įtvirtino nuostabaus grožio kaklo papuošale. 1962 metais, po jos mirties, brangenybė aukcione atiteko, Parke-Bernet galerijoms (angl. Parke-Bernet Galleries Inc. of New York).  

 

7. „Taylor ir Burton“ (ang. The Taylor-Burton)

Šis nuostabus 69,42 ct, F-G spalvos ir IF švarumo kriaušės formos deimantas buvo iškastas Pietų Afrikoje 1966 metais. Ričardas Burtonas (angl. Richard Burton) padovanojo jį savo mylimajai Elizabet Teilor (angl. Elizabeth Taylor), deimanto vertė buvo 1 100 000 dolerių. Ši porelė keliavo aplink pasaulį rodydama savo turtus ir prabangų gyvenimą pietaudami su karališkųjų giminių atstovais ir tuometiniu Holivudo elitu. Po Burton mirties, 1979 metais, Liz Taylor pardavė akmenį labdarai ir, kaip pranešama, gavo 2 800 000 dolerių. Šiuos pinigus ji paaukojo ligoninės statyboms Botsvanoje. Vėliau deimantą įsigijo juvelyras Henris Lambertas (angl. Henry Lambert). Dabartinis akmens šeimininkas yra Robertas Muvadas (angl. Robert Mouawad), jis deimantą nušlifavo iki 68,00 ct.

   

8.  „Beau Sancy“ Deimantas (ang. The Sancy)

55 ct kriaušės formos gražuolis deimantas pirmą kartą priklausė Burgundijos kunigaikščiui Čarlzui Boldui (angl. Charles Bold), tačiau 1477 metais jis prarado jį mūšyje. XVI amžiuje akmuo „Sancy“ vardą gavo savo vėlesnio šeimininko Prancūzijos ambasadoriaus Seigneur de Sancy garbei. Jis paskolino jį Prancūzijos karaliui Henrikui III, kuris nešiojo deimantą ant savo kepurės, po kuria slėpė plikę.

2012 metais šis istorinis deimantas parduotas Šveicarijos aukcione už 7,5 mln. eurų. 

9. „Žydroji viltis“ (ang. The Blue Hope)

Kraupi šio deimanto istorija prasidėjo XVI a. pradžioje, kai jis buvo pavogtas iš šventyklos Indijoje. Pasakojama, kad akmuo puošė Budos statulą kaip trečioji akis. Po vagystės žyniai prakeikė vagį, o prakeikimas perėjo visiems akmens savininkams. Karalius Liudvikas peršlifavo „Žydrąją viltį“ todėl deimantas iš 112 ct sumažėjo iki 67 ct, tačiau nuo to jis tapo tik dar gražesnis. Netrukus Liudvikas XIV buvo nužudytas. Vėliau deimantas priklausė Marijai Antuanetei, kuri tragiškai žuvo ant ešafoto, o jos tarnaitė, kuriai Marija dažnai leisdavo panešioti deimantą, buvo sutrypta minios.

Po kelių dešimtmečių akmuo atsirado Anglijoje. Jį įsigijo karalius Georgas IV, kuris liepė peršlifuoti deimantą ir taip „Žydroji viltis“ sumažėjo iki 45,52 ct, o jo žėrėjimas tapo dar ryškesnis. Po staigios paslaptingos Georgo IV mirties akmuo buvo parduotas aukcione. Brangenybę nusipirko žymus Londono kolekcininkas Tomasas Houpas. Manoma, kad jis deimanto taip ir nebuvo nė karto užsidėjęs ir mirė sava mirtimi. Dar po kelių metų akmenį įsigijo jaunasis Kartje, žymios juvelyrų dinastijos atstovas. Nusprendęs akmenį perparduoti nusivylė, nes niekas nenorėjo pirkti prakeiktojo akmens, kuris nešė vien nelaimes. Kartje nesėdėjo rankų sudėjęs: įstatė briliantą į naują koljė, apsupdamas  jį daugybe baltų  deimantų. 1911 metais jis galų gale pardavė akmenį Evelinai Maklin. Moteris negalėjo atsispirti „Žydrosios vilties“ žavesiui, kuris dabar švietė  švelnia žydrai violetine ugnele, tokia  kaip jos suknelė. Sutapimas buvo lemtingas ir nuo tos akimirkos prasidėjo jos nelaimės. Evelinos anyta deimantą praminė „Žydruoju velniu“, po kurio laiko ji mirė maldaudama atsikratyti deimantu. Nuo to nelaimės nesibaigė. Evelina išsiskyrė su vyru, žuvo visi jos vaikai, o ji pati persišaldžiusi mirė nuo plaučių uždegimo.

Po jos mirties akmuo buvo parduotas aukcione, vėliau atsidūrė muziejuje. Visi, kas bandė pavogti „Žydrąją viltį“, žūdavo. Nuo 1960 metų „Žydroji viltis“ saugiai  ir ramiai ilsisi muziejuje.

10. “Hortenzija“ (ang. Hortensia)

20 ct persiko spalvos deimantas pavadintas „Hortenzijos“ vardu. Tokį vardą jis gavo Olandijos karalienės Hortense de Beauharnais, kuri buvo Napoleono podukra, garbei. Šis deimantas buvo Prancūzijos karūnos puošmena, taip pat puikavosi Napoleono Bonaparto antpečiuose, tačiau po revoliucijos buvo pavogtas su kitomis Marijos Antuanetės brangenybėmis. Dabar jis yra garsiajame Luvro muziejuje. 

Visi  deimantai pasižymi itin stipria energetika ir sugeria žmonių emocijas. Deimantas, kuris dovanojamas su meile, neša laimę jo šeimininkui ir saugo nuo blogų žmonių. Todėl, dovanodami deimantus, visada žinosite, kad jis bus ilgaamžis ir tikras amžinos meilės simbolis.

Straipsnį parengė Tautėja Stasiūnaitė deimantų ekspertė

SUSIJĘ STRAIPSNIAI:

Viskas apie deimantus - 4 "C"

Kas yra brilianto sertifikatas

Populiariausios deimantų formos

5 klaidos perkant deimantus

Kodėl dviejų vienodų briliantų kaina yra skirtinga?

Apie deimantų svorį ir karatus

Mistinės deimantų savybės

Kaip prižiūrėti papuošalus su deimantais?

Pirkėjo gidas. Kaip išsirinkti brangakmenį

Ant kurios rankos nešioti sužadėtuvių žiedą?

Deimantas – kokie galimi jo atspalviai


Daugiau įdomių ir naudingų straipsnių skaitykite mūsų bloge


Krepšelis

Nėra prekių



Pristatymas 0,00€
Viso 0,00€

Pirkti

Susisiekite su mumis

Tel.: +370 666 77977

IŠSKIRTINIS KAINOS!

PASIŪLYMAS!

TURI KLAUSIMŲ?

  • KLAUSK EKSPERTO

Naujienos

Žiūrėti visas